2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

"Žalgirio" apžvalga po pergalės prieš Brose Baskets

Puiku buvo matyti kaip Žalgiris vakar tvarkėsi su vokietukais ir iškovojo pergalę rezultatu 68:82.

Vakar viskas buvo kitaip negu anksčiau, o anksčiau buvo taip, kad visi tupėjo prie tritaškio linijos ir stebėjo kaip 20 sekundžių kamuolį mušinėja vienas žaidėjas, judėjimo jokio, tiesiog žandikauliai atidaryti kaip stalčiai  iki žemės ir šiuolaikiškai kalbant "filmuoja", mintys kažkur anapus, kamuoliai nepagaunami, atakos nesigauna, niekas nejuda, metimai neparuošti ir t.t. ir t.t.

Visgi komanda vakar pasitempė ir susiėmė, nors galvoje šmėstelėjo tokia viena mintis: Gal D.C. suorganizavo visiems po  50 gramų ant drąsos, kad nervai neimtų?. Visgi ši mintis nedavė ramybės visą vakarą, bet žiūrint žaidimą, vietomis sužaisdavo labai geras atkarpas, nepaisant to vistiek neišvengdavo "savojo žaidimo" kaip sakė  Paulius Jankūnas. Visgi man savasis žaidimas labai asocijuojasi su tomis absurdiškomis klaidomis, kai kamuolys sviedžiamas kaip per rankinio varžybas.

Bet ar pastebėjot, kad Robertas Javtokas atliko šuoliuką? Netgi bloką išrašė! Nepaisant kelių neapgalvotų epizodų reikėtų pasveikinti Robertą, nes vėl pradėjo šokinėti ir koordinuočiau judėti.

Ar matėt kaip Tadas Klimavičius žaidė? Lyg ant sparnų lakstė, rodos išsivadavo iš voratinklio į kurį buvo įsipainiojęs nuo sezono pradžios. Klimo spurtas padėjo išvengti gilesnės duobės, už tai dėkingi Tadui.

Ar matėt kaip Mantas Kalnietis ir Tomas Delininkaitis metė kamuolį nuo tritaškio linijos? Vaizdelis buvo toks tarsi Jonas Valančiūnas taikliai mėto arbūzus į krepšį per petį.

Sonny Weems'as atidarė savo oro linijas "Weems Airlines", tuo viskas ir pasakyta.

Paulius Jankūnas griebė atšokusius kamuolius, sugavo jų net 14, daugiausiai iš visų devintąją Eurolygos savaitę. Tiesa vaizdelis priminė, kai buvo siekiamas kamuolio mušinėjimo pasaulio rekordas, tai Paulius Jankūnas buvo it pensininkas, kuris griebė kamuolius visus, kurie tik kliuvo po ranka, ėmė daugiau negu galėjo panešti.

Bet už visa tai reikia padėkoti visiems ir treneriui, kuris tikiuosi deda dideles pastangas ir daro didelę įtaka tokiam žaidimui, o žaidėjams už tai, kad vieni kitiems padėjo, visada atsirasdavo toks, kuris galėdavo patempti komandą pirmyn, žaidė dauguma, ne vien tik Sonny.

1 komentaras: